Ieškoti
  • mhasanagan

PABĖGĖLIŲ TARYBOS MĖNESINĖ ATASKAITA No.3

Atnaujinta: 2021-09-22


Diskusija su Pabėgėlių tarybos nariais apie integracijos iššūkius ir galimus sprendimus


Sekmadienio rytą penki pabėgėlių aktyvistai iš įvairių pabėgėlių bendruomenių susitiko aptarti įvairius iššūkius ir galimus sprendimus, susijusius su pabėgėlių integracija Lietuvoje. Visi grupės nariai išreiškė susirūpinimą dėl dabartinės su migracija prie Baltarusijos sienos susijusios padėties ir dėl rasizmo bei neigiamo požiūrio į pabėgėlius augimo šalyje. Jie taip pat pasisiūlė padėti kaip savanoriai praktiškai – rinkti drabužius ar kitus būtinus reikmenis žmonėms, kurie labiausiai jų stokoja, tarpininkauti verčiant ar teikiant kitas paslaugas, kurios galėtų mažinti įtampą tarp migrantų ir vietos bendruomenių. Grupės nariai norėtų prisijungti prie kitų organizacijų komandų, tiekiančių pagalbą migrantų apgyvendinimo vietose.


Tarybos nariai pasidalijo nuogąstavimais, jog dabartinė įtampa tiesiogiai veikia pabėgėlių bendruomenes – žmones, kurie jau turi pripažintą tarptautinės apsaugos statusą ir gyvena Lietuvoje: būta atvejų, kai patyčių patyrė vaikai, gatvėje buvo apšauktos jaunos merginos, – labiausiai pažeidžiami tampa žmonės, turintys išskirtinę išvaizdą. Daugelis lietuvių taip pat daro prielaidą, kad visi pabėgėliai į Lietuvą atvyksta nelegaliai. Diskusijos dalyviai išreiškė susirūpinimą dėl Lietuvoje gyvenančių savo šeimų ir bendruomenių saugumo. Jie pabrėžė, kad išsinuomoti butą užsieniečiams Lietuvoje visada būdavo didelis iššūkis, bet dabar tapo dar sunkiau dėl kylančios įtampos ir patiriamo rasizmo, neigiamo požiūrio į pabėgėlius.


Organizacijos nariai pabrėžė, kad niekas nepalieka savo šalių be svarių priežasčių ir kad svarbu suprasti ir padėti naujai atvykusiems žmonėms. Aptardami, kokie didžiausiai sunkumai kyla dėl būsto Lietuvoje, nariai pabrėžė savininkų diskriminaciją ir neigiamą požiūrį į užsieniečius – ypač musulmonus. Be to, kai kurie patyrė neigiamas kaimynų reakcijas, sulaukė šiurkščių komentarų gatvėje. Buvo pabrėžta, kad Lietuvoje nėra nuoseklios strategijos, susijusios su būsto problemomis, nors tikėtina, kad netrukus čia atvyks daugiau pabėgėlių, ypač turint omenyje šiuo metu blogėjančią padėtį Afganistane. Afganistano žmonės, kurie rėmė NATO kariuomenę, gali būti ypač pažeidžiami, o Lietuvos kariuomenei vertę vietos vertėjai, tikėtina, prašys prieglobsčio Lietuvoje ir jį gaus.


Kalbėdami apie užimtumo problemas, dalyviai gana kritiškai vertino Darbo biržoje gautą pagalbą ir jos darbuotojų požiūrį bei pabrėžė, kad dauguma jų susirado darbą savarankiškai arba per kitus projektus. Sunku, kai tau siūlo tik žemos kvalifikacijos darbus, o pats turi aukštas kvalifikacijas ir išsilavinimą, – tai yra žmonių įgūdžių švaistymas ir praradimas šaliai, ypač liūdina, kai jaunuoliai neturi perspektyvų tobulėti ir siekti karjeros. Buvo pateikti keli pavyzdžiai, kai gerai išsilavinę žmonės turėjo rinkti šiukšles ar jaunas profesionalus sportininkas, turintis daug tarptautinių apdovanojimų, negalėjo atstovauti Lietuvai čempionatuose. Nariai pabrėžė, kad ne tiek svarbu pinigai ar padaryti ką nors už žmones, „neduoti jiems žuvies, bet išmokyti žvejoti“, bet svarbu atskleisti galimybes, išmokyti būtinų dalykų, kad žmonės galėtų tapti savarankiškesni šalyje, susirasti darbus, siekti karjeros, įsitraukti į įvairias veiklas. Musulmonės moterys kartais patiria diskriminaciją darbo vietoje dėl savo aprangos kodo, dėvėdamos šydą – prašoma jį nusiimti ar dėl jo nepriimama į darbą.


Diskusijoje apie profesinio mokymo iššūkius buvo pabrėžta, kad pabėgėliams dažnai trūksta informacijos apie jiems prieinamus kursus ir kaip dirbti Lietuvoje – tam tikros pilietinės orientacijos, kokios yra taisyklės ir lūkesčiai darbo vietoje. Lietuvių kalbos įgūdžių stoka yra ypač didelė kliūtis, veikianti įvairias prieglobstį gavusių užsieniečių gyvenimo sritis. Trūksta informacijos, kas siūloma ir kaip patekti į kursus, žmonėms, kurie nėra įtraukti į integracijos programą, yra sunku patekti į šiuos kursus, o kursų kalba dažnai yra ribojantis veiksnys, nes dauguma siūlomų kursų yra tik lietuvių kalba. Kalbėdami apie lietuvių kalbos mokymąsi, dalyviai pasidalino savo nuomone, kad lietuvių kalbos kursai teikiami per vėlai ir veiksmingiausia būtų juos teikti bei jie turėtų būti intensyviausi, kai žmonės vis dar nedirba ir gyvena stovyklose, nes tuomet jie turi daug laisvo laiko, nėra užimti darbu, o vėliau sunku suderinti kursus su darbo grafikais ir kitais įsipareigojimais. Kitas svarbus veiksnys – aplinkos, kurioje žmonės galėtų naudoti lietuvių kalbos įgūdžius, kūrimas: pavyzdžiui, savanorystės iniciatyvos, renginiai, lietuviškai kalbančiųjų darbo aplinka, – kalbą sunku išmokti, kai aplinkiniai nevartoja lietuvių kalbos. Dalyviai gana kritiškai vertino siūlomas kalbų pamokas, nes mano, kad siūlomuose kursuose trūksta profesionalių mokytojų ir veiksmingų metodų mokyti užsieniečius. Jie siūlo tiesiogiai įtraukti pabėgėlius, kurie jau išmoko kalbą, – šie galėtų prisidėti mokydami naujai atvykstančius žmones, jiems versdami.


Kalbėdami apie santykius su vietos bendruomenėmis, grupės nariai dalijosi pastabomis, jog nėra lengva būti įtrauktam į bendruomenės gyvenimą ir palaikyti ryšius su vietos bendruomenėmis Lietuvoje. Jiems sunku sekti visuomenės ir žiniasklaidos naujienas, naujus vyriausybės sprendimus. Žiniasklaidos vaidmuo ypač svarbus siekiant skatinti sambūvį, integraciją, tačiau dažnai joje situacijos perdedamos, ieškoma sensacijų ir ji tik prisideda prie įtampos didinimo bei visuomenės susiskaldymo. Nariai teigia, kad turėtų būti daugiau programų, įtraukiančių pilietinę visuomenę, platformų vietos bendruomenei susipažinti ir bendrauti su pabėgėliais. Jeigu žmonės jaus, kad su jais nėra gerai elgiamasi ir jie yra diskriminuojami bendruomenėse, jie taps izoliuoti ir pikti. Jeigu žmonės patirs diskriminaciją darbo ir būsto rinkoje, žmonėms bus sunku rasti priežasčių pasilikti Lietuvoje ir jie ieškos kitų vietų gyventi. Pabėgėlių tarybos nariai pabrėžė norą padaryti aplinką Lietuvoje palankesnę pabėgėliams ir vietos gyventojams taikiai sugyventi. Jie pabrėžė, kad kvalifikuoti ir sėkmingai Lietuvoje integravęsi kalbų mokantys pabėgėliai galėtų būti pasitelkiami mokant ir integruojant naujai atvykusius žmones, nes jie geriau supranta jų kasdienius iššūkius, nerimą, gali duoti žmonėms įvairių patarimų, pasidalyti naudingomis strategijomis. Be to, organizacijos nariai yra suinteresuoti aktyviai dalyvauti kuriant veiksmingesnes integracijos priemones. Lietuvių kalbą galima praktikuoti neformalioje aplinkoje su vietos bendruomene, svarbu supažindinti dar nedirbančius žmones su įvairiomis savanorystės galimybėmis, kur jie galėtų pagerinti kalbos įgūdžius, kurti socialinius tinklus ir stiprinti pasitikėjimą savimi, o tai jiems padėtų susirasti darbą. Prieglobstį gavusiems užsieniečiams yra reikalinga bendruomenės parama ir palaikymas, įvairūs kvietimai į renginius, taip pat svarbu aktyvius pabėgėlius susieti su pilietinės visuomenės veikėjais ir organizacijomis. Nariai mano, kad Lietuvoje dar trūksta integracijos stebėsenos ir ilgalaikių integracijos tikslų planavimo. Jie taip pat pabrėžė ir Lietuvoje gyvenančių prieglobstį gavusių užsieniečių pareigas šalyje. Jie teigė, kad pabėgėliams yra svarbu būti matomiems ir aktyviems visuomenėje, dalyvauti renginiuose kartu su vietos gyventojais, stengtis kuo geriau išmokti lietuvių kalbą, viešai diskutuoti aktualiais klausimais ir įvardyti probleminius aspektus, duoti interviu žiniasklaidai, dalytis tuo, kas yra gera Lietuvoje, bet ir kalbėti apie jų patiriamus iššūkius šalyje. Jeigu pabėgėliai gyvens izoliuotai, žmonės nebus su jais draugiški. Tarybos nariai pasidalino renginių „Šeima šeimai“ teigiama patirtimi: šie renginiai leidžia pabėgėliams susitikti ir bendrauti su vietos lietuvių šeimomis bei skatina pabėgėlius ir vietos gyventojus prisidėti prie panašių iniciatyvų ir kurti daugiau galimybių susitikti bei bendrauti.






46 peržiūros0 komentarų