Ieškoti
  • mhasanagan

PABĖGĖLIŲ TARYBOS MĖNESINĖ ATASKAITA No.2


Virtualioje erdvėje įvyko Pabėgėlių Tarybos narių mėnesinis susirinkimas ir prabėgusių įvykių bei planų ateičiai aptarimas. Susirinkimo metu buvo nutarta dėl struktūrinių organizacijos pokyčių. Kitą mėnesį bus renkamas Pabėgėlių Tarybos prezidentas, kuris bus atsakingas už šių susitikimų organizavimą ir programą. Birželio 20 dieną, pabėgėlių dienos proga, organizacija dalyvavo Menų Agentūros Asrtscape inicijuotame renginyje, kuriame Pabėgėlių Taryba turėjo galimybę pristatyti savo idėjas, tikslus bei pritraukti naujus narius prisijungti prie organizacijos veiklos. Mėnesinio susitikimo metu buvo pristatytos partnerių programos, viena iš jų „Pabėgėliai Versle“ bei vaikų stovyklos. Tarybos nariai buvo supažindinti su galimybe teikti rekomendacijas planuojant prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondą. Narių paruoštos rekomendacijos buvo nusiųstos ministerijai. Pasiūlymuose daugiausia dėmesio buvo skiriama integracijos problemoms, su kuriomis susiduria prieglobstį Lietuvoje gavę užsieniečiai, ir pateiktos rekomendacijos, kokios priemonės galėtų palengvinti integracijos procesą. Didelis dėmesys buvo skiriamas pabėgėlių vaikų mokymosi proceso tobulinimui. Taip pat, susitikimo metu buvo pristatytas organizacijos kartu su partneriais „Menų agentūra Artscape“, „Caritas užsieniečių integracijos programa“ vykdomas projektas „Bendruomenių tiltai“ , kuris remiamas iš „Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo“ lėšų. Pabėgėlių Taryba turi galimybę parengti bei vykdyti mokymų programą apie pabėgėlių teises bei kultūrinę įvairovę. Dėl to mėnesinio susirinkimo metu buvo aptartos problemos bei iššūkiai, susiję su kultūriniais skirtumais, pabėgėlių teisės klausimais, kuriuos valdybos nariai mato kitataučių bendruomenėse Lietuvoje.


Atvykti į mažai pažįstamą kraštą su pabėgėlio statusu yra didelis iššūkis ypač vaikams, kurie turi greitai prisitaikyti, kad nebūtų padaryta žala jų mokymosi procesui. Tokioje mažoje šalyje kaip Lietuva, ypač svarbu pramokti vietinę kalbą, perprasti kultūrinius skirtumus norint sėkmingai integruotis šalyje. Mokėjimas lietuvių kalbos palengvina darbo paieškas, kurios užsieniečiams, gavusiems prieglobstį Lietuvoje, yra itin sudėtingos dėl dar vis tvyrančių stereotipų, kultūrinių skirtumų. Neturėjimas lietuvių kalbos žinių prieglobstį gavusius užsieniečius daro labiau priklausomais nuo socialinių darbuotojų bei apsunkina integraciją. Kalbos mokėjimas palengvina būsto nuomos bei darbo vietos paieškas, prisideda prie lengvesnio kontaktų užmezgimo, socialinio rato kūrimo. Kalbos mokymą kartais apsunkina prasta pamokų kokybė. Organizacijos, orientuotos į pabėgėlių integraciją, turėtų užtikrinti aukštą pamokų kokybę naudojant tik kvalifikuotų specialistų pagalbą, pavyzdžiui, pasitelkiant universitetų ar kalbos centrų paslaugas. Reikia akcentuoti, kad lietuvių kalba yra sudėtinga ir sunkiai įsisavinama, dėl to užsieniečiams, lankantiems neefektyvias, ne itin kokybiškai parengtas pamokas, tampa iššūkiu išmokti lietuvių kalbą. Kitas svarbus narių pasiūlymas – didinti finansinę paramą, kol yra pasiekiamas tam tikras lietuvių kalbos lygis, nes kalbos mokymosi procesą apsunkina sunkumai pamokas derinti su darbo įsipareigojimais. Tokiu būdu būtų skiriamas didesnis dėmesys bei motyvacija mokytis vietinės kalbos bei būtų mažiau nerimo dėl šeimos išlaikymo, ateities. Taip pat, pabėgėliai galėtų būtų integruojami į visuomenę būdami savanoriais, tai prisidėtų prie greitesnio kalbos įsisavinimo praktikuojantis realiose situacijose bei savanoriška veikla būtų naudinga vietinei bendruomenei. Pabėgėliai susiduria su daug iššūkių svečioje šalyje ir vienas iš jų yra kalbos barjeras. Vietinės kalbos mokėjimas palengvintų integracijos procesą ir suteiktų daugiau galimybių įsidarbinti, palengvintų būsto nuomos paieškas, prisidėtų prie socialinės integracijos, naujų pažinčių užmezgimo.


14 peržiūrų0 komentarų